Iš meilės ir manęs – ant mano rankų
Tu dar nesiglaudi, nes nieko nebijai,
Aš tik jaučiu kvėpavimą – lyg paukščio tankų.
Tu dar juokingai mažas, bet tu tikrai esi.
Jeigu ant šieno trys šešėliai artimi, žydri ir taikūs.
Jeigu sekundės – mažojo šešėlio judesy, jos jau fiksuojamos.
Ir nebeslinks pro šalį laikas.
Tu dar neprabilai, o aš juk pirmutinė tavo atrama,
Kol kambarys dar supasi, kol grindys traška.
Aš tavo pirmas žodis – aš MAMA
Pati pradžia, ir pirmas šuolio taškas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą